3
Nerijus
Numa
57 m.
Pagrindinis „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas
Gimimo vietaŠilalė
Gyvenamoji vietaLondonas
Aukštoji mokyklaVilniaus universitetas
ŠeimaVedęs, du sūnus ir dukrą
Dešinioji rankaIgnas Staškevičius
Politika ir visuomeninė veikla2016 m. įkurto Vilniaus universiteto fondo dalininkas ir valdybos narys. Neliečiamojo kapitalo fondo uždarbis bus naudojamas moksliniams tyrimams.

IŠ KAŽKADA garsaus VP dešimtuko 2023-iaisiais liko tik dvejetas – Nerijaus Numos „Bertona Holdings Limited“ iš brolio Vlado Numavičiaus perėmė daugiau nei 8 proc. „Vilniaus prekybos“ akcijų. 2022 m. N. Numa iš Mindaugo Marcinkevičiaus įsigijo visą jo valdytą 10 proc. akcijų paketą. Nė vieno šių sandorių detalės viešai nebuvo skelbiamos. Dabar N. Numai priklauso kiek mažiau nei 97 proc. „Vilniaus prekybos“ akcijų, likusios – Ignui Staškevičiui. 

2022 M. „Vilniaus prekybos“ pajamos augo 17 proc., iki 6,5 mlrd. eurų, grynasis pelnas siekė 207 mln. eurų. 

N. NUMOS verslo pamatas – mažmeninės maisto prekybos tinklai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje („Maxima“), Lenkijoje („Stokrotka“) ir Bulgarijoje („T-Market“). Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat veikia maisto prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“. 2022 m. Lietuvos pirkėjai sunešė 39 proc., Lenkijos – 27 proc., Latvijos, Estijos ir Bulgarijos kartu sudėjus – 34 proc. tinklus valdančios „Maxima grupės“ pajamų (iš viso 5,15 mlrd. eurų). Kita svarbi N. Numos verslo sritis – didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba. Bendrovė „Euroaptheca“, valdanti 792 vaistines trijose Baltijos šalyse ir Švedijoje, 2022 m. surinko 1 mlrd. eurų pajamų. Prekybos ir pramogų centrų plėtra ir valdymu besiverčianti „Akropolis Group“ gavo 75 mln., „Ermi Group“, valdanti „Ermitažo“ ir „Bauhof“ prekybos tinklus Lietuvoje ir Estijoje, – 245 mln. eurų. N. Numa vis aktyviau veikia ir nekilnojamojo turto srityje – jo netiesiogiai valdoma „Galio Group“ plėtoja gyvenamosius, biurų, komercinės, sandėliavimo paskirties pastatų projektus Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje. Vienas ambicingiausių projektų –  „reVingis“ kvartalas ilgai apleistoje buvusioje teritorijoje prie Vingio parko Lietuvos sostinėje.

N. NUMOS „NDX Group“ 2022 m. pardavė Baltarusijos konservų fabriką „Kvin Food“, kurį įsigijo 2010 m. pirkdama Lenkijos įmonę „Mispol“. Pastarąją taip pat pardavęs N. Numa traukiasi iš gamybos verslo. 

VERSLO ISTORIJA

2019 M. kovą bendrovės „Vilniaus prekyba“ direktoriumi paskirtas Mantas Kuncaitis, o valdybos pirmininke – Meri Navickė. Tai viena jauniausių vadovų komandų Lietuvos įmonėse – M. Kuncaičiui dabar 27-eri, M. Navickei – 33 metai. 2019 m. balandį „Maximos grupės“ direktoriaus poste vos metus dirbusį Dalių Misiūną pakeitė Jolanta Bivainytė, ilgametė N. Numos bendražygė. 

2018 m. į Nyderlandus iškeltas ir jo šeimos biuras, kurio funkcijas atliks šioje šalyje veikianti N. Numos kontroliuojančioji bendrovė „Metodika B.V.“, valdanti svarbiausias įmones.

2018-AISIAIS N. NUMA įgyvendino du svarbius sandorius Švedijoje ir Lenkijoje. Švedijoje už daugiau nei 300 mln. eurų įsigytas „Apoteksgruppen“ vaistinių tinklas. Lenkijoje nupirktas 500 parduotuvių tinklas „Stokrotka“, šio sandorio vertė perkopė 284 mln. eurų. 

2018-aisiais savo reitingus tarptautinėje kapitalo rinkoje pasitikrino mažmeninės prekybos tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdanti „Maxima grupė“, kuri sėkmingai išplatino 300 mln. eurų 5 metų trukmės obligacijų emisiją. Obligacijų įsigijo daugiau nei 60 investuotojų iš 14 valstybių, obligacijų paklausa viršijo pasiūlą. „Maxima grupės“ vadovu 2018 m. pradžioje tapo Dalius Misiūnas, kuris trumpai stabtelėjęs SBA koncerne atėjo iš „Lietuvos energijos“ direktoriaus posto.

2018 m. tęsėsi konfliktai su buvusiu verslo partneriu Mindaugu Marcinkevičiumi – N. Numos atstovai teisme pareiškė, kad oponentas su dar keliais buvusiais „Vilniaus prekybos“ akcininkais kovai prieš turtingiausią šalies verslininką sunešė 5 mln. eurų biudžetą. 2020 m. balandį Vilniaus apygardos teismas priemė „Vilniaus prekybos“, „Leksitos“, N. Numos, V. Numavičiaus, I. Staškevičiaus bei M. Bagdonavičiaus atsisakymą nuo ieškinio.

2017 M. ŽURNALAS  „Top“ rašė, kad Jungtinė Karalystė tampa ne tik N. Numos gyvenamąja vieta, bet ir, atrodo, nauja investicijų kryptimi. Su turtingiausiu lietuviu susijusi bendrovė „Klarus Capital Limited“ už 33,6 mln. svarų sterlingų įsigijo „McColl’s Retail Group PLC“ 9,9 proc. akcijų paketą. „McColl’s“ yra antras pagal dydį Jungtinės Karalystės vadinamųjų „convience“ (mažo ploto) parduotuvių tinklas, kurį sudaro 1650 prekybos vietų.

2016 m. gautas pajamas N. Numa deklaruos ir mokesčius mokės Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje jo su partneriais sukurtas parduotuvių tinklas „Maxima“ išgyveno neramius laikus ir kainų karą su rinką sudrebinusiu Vokietijos prekybos milžinu „Lidl“. Arši konkurencinė kova nurėžė dalį „Maximos“ pelno.

2016 m. Lietuvoje N. Numa įkūrė šeimos biurą TALKA LT. 2017 m. lapkritį pranešta, kad verslininkas tėvynėje įsteigė investicijų bendrovę „Agile Finance Lietuva“. Bendrovė ieškos galimybių investuoti Europoje.

VIEŠUMOS VENGIANTIS N. Numa visuomet buvo tikrasis VP grupės lyderis, idėjų generatorius ir nuožmus kovotojas. 2010 m. pakrikus santykiams su daugeliu bendražygių verslininkas dar labiau išplėtė savo įtaką didžiausioje Baltijos šalyse mažmeninės prekybos įmonėje.

Jis augo daugiavaikėje šeimoje Panevėžio rajone. Studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėjo kurti verslą su studijų draugais broliais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi. Vėliau prie šios grupės prisijungė N. Numos broliai Julius ir Vladas, Marcinkevičių brolis Mindaugas, šio bendraklasis Mindaugas Bagdonavičius, taip pat Renatas Vaitkevičius. Susiformavo „Vilniaus prekybos“ grupės valdytojų devintukas. 2007 m. prisijungus Dariui Nedzinskui, susibūrė ir porą metų gyvavo „VP dešimtukas“.

1992 m. Vilniuje jaunieji verslininkai nusipirko pirmą alkoholinių gėrimų parduotuvę. Vėliau atidarė dar kelias krautuves. 1996 m. ėmė veikti pirma parduotuvė „Vilniaus prekyba“, o 1998-aisiais sostinėje duris atvėrė pirma „Maxima“.

IŠ PRADŽIŲ grupė nebuvo susikoncentravusi vien į mažmeninę prekybą. Pirmaisiais nepriklausomybės metais būsimųjų prekybos magnatų rankose atsidūrė Vilniaus paukštyno, Birštono mineralinių vandenų, Vilniaus mėsos kombinato akcijos. Šias jie vėliau pardavė.

Didžiausią postūmį mažmeninės prekybos tinklo plėtrai davė sandoris su cukraus fabrikais. 1995 m. grupė nusipirko Pavenčių, Marijampolės, Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikų akcijų, o 1998-aisiais jas gerokai brangiau perleido Danijos bendrovei „Danisco Sugar“. Gauti pinigai investuoti į mažmeninės prekybos verslo plėtrą.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI